Klodai nuvytusių medžių,
Neuronų šaknys sudužo,
Arklys paleistas nuo vadžių,
Po vaško kryžium nugriuvo.
Kairioji akis muša dvylika,
Betirpstančios snaigės
pasmaugė mėnulį,
Į juodą bažnyčią liftu
pakylame,
Čia supjaustyta sąmonė guli.
Juodai baltas gyvenimo kinas,
Pagrindinis herojus beprotis.
Sieloje džiūstantis
nikotinas,
Šekspyras krauju užsikosti.
Protą tironą griebkim už
rankų,
Į saulę žiūrėdami
apsiseilėkim.
Deimanto lukštais apsibarstę,
Išprotėkim, išprotėkim.