akmeniniais beržo lapais
apsiklojom vagone
dunda geležinės šimtakojo
pėdos
lakstom sukarpyta jo kupra
melancholijos fone
aistrą pina mūsų akys
lėtos
ausyse užmiega laisvės viturys
apledijęs mūsų džiaugsmo
šerkšnu
bedainuojančios židrynės
skambesys