Dantimis, už žalvarinių debesų,
juokdarys užsikabino.
Raitosi pražilus uodega it raktas.
Į tarpuakį nužengs,
vaistas, sidabrinių angelų,
vidurius atlaisvins lobotomijos ekstraktas.
Cypia vienkiemio našlaitės,
surūdijusios nuo betoninės vienatvės.
Uždarytos požemį sovietmečio pilaitės,
ten kur pasiklysta viešpats,
ten kur nusižudo gatvės.
Šlapios kojos glosto marmurinę žiurkę,
Ant raukšlėtos odos tatuiruojama data,
Supakuotos beprotystės šmėklos murkia,
Burnon šėtonui vemdamos, smegenų vata.