Jeigu pienės būtų rudos,

        supinčiau kasą,

                       sukarpyčiau,

        išbarstyčiau po dulkėtą rasą.

Ir jeigu debesys kraujuotu mėlynai,

       žvilgsniais apkabinčiau,

       gyvenčiau tavo vyzdį amžinai.

Jeigu kada nors, saulė apsisiaustu juoduma,

       mėnulio dykumų platybėmis klajočiau,

                    kol dar žvaigždės švies,

                                kol nesutema.

Ir jeigu sukarpytos nuotraukos,

            prisikels dabartimi,

                          aš tas pačias klaidas darysiu,

            kad užmigtumėme,

                          svetimi.